Tikrasis jaunimo gyvenimas, tik šiek tiek paaštrintas

Gintarė Vasiliauskaitė

Interviu

ruduo 2008m

Į filmo ,,Dingę atgimti 2“ premjerą susirinko pilna „Romuvos“ kino teatro žiūrovų salė.

Po premjeros „Avangardo“ korespondentai pakalbino keletą žiūrovų, bandydami sužinoti kokį įspūdį padarė jaunimo kurtas filmas.

Daugelis kalbintų žiūrovų apie filmą atsiliepė teigiamai. Jiems patiko jaunatviškas filmo scenarijus, taip pat tai, kad jame atskleidžiamos paaugliams rūpimos problemos. Paprašėme žiūrovų, kad pasidalintų savo nuomone apie filmą.

Žiūrovėms Linai ir Rasai ypač patiko filmo garso takelis ir tai, kad filme narpliojamos paaugliams aktualios temos. ,,Joris labai gerai vaidino, o Mantei dar reikėtų pasistengti. Nesupratau jos charakterio. Labai smagu, kad Lietuvoje kuria tokius filmus. Mums nepatiko tai, kad neaišku, kas nutiko Mantei“, - sakė Lina ir Rasa.

Buvo įdomu išgirsti ir vyresnio amžiaus žmonių nuomonę. Anot ponios Aldonos, filmas jai labai patiko, nes jame parodomas tikras paauglių gyvenimas. Ponia Ona turėjo platesnę nuomonę: ,,Aš nustebinta. Filmas sukurtas pakankamai natūraliai, įtaigiai. Man patiko. Darbas sakyčiau, sėkmingas. Nemačiau pirmos dalies, bet apie šį filmą galiu sakyti tik komplimentus“.

Deja, žiūrovei Ievai filmas nelabai patiko. Pasak jos, filmas neturi aiškaus scenarijaus, scenos išmėtytos ir negali suprasti kas vyksta. Taip pat merginai nepatiko tai, kad, jos žodžiais tariant, nėra filmo prasmės. Ji nesuprato kai kurių scenų,  pavyzdžiui :  ,,bėgimo tuneliu“.

Kalbamės su dviem  filmo ,,Dingę atgimti 2“ aktorėmis: Elvina –vaidinusia  hipę ir Gitana- vaidinusia Mantę. 

 -Kas ir kaip kūrė filmo scenarijų?

Elvina: scenarijų kūriau aš su Tomu Vazneliu . Kūrėme apie penkis mėnesius su kino kritikų ir ,,Nekviestos meilės“ režisieriaus A. Šlepiko pagalba. Šiaip ar taip buvo atsižvelgta į visų nuomonę, ypač į Jono Kuzmino , mūsų vadovo. Taip pat savo nuomonę išreiškė ir kiti  mūsų būrelio nariai.

Rašėm gan ilgai, nes mano kolega Tomas vis tingėdavo su manim susitikti, tekdavo jam naktimis per ,,skype“ rašyti. Viskas išėjo gan neblogai, nes kurdami radome kompromisą. Nors buvo daug nesutarimų ir diskusijų. Juk kai rašai dviese, nuomonės skiriasi. Tomas norėjo daug veiksmo, kraujo. Aš norėjau, kad būtų daugiau romantikos, meilės. Parašėme dvi versijas. Pirmąją versiją parašėme maždaug per mėnesį, bet persigalvojome. Norėjome, kad Joris būtų ,,purvinas“.

Kilo mintis,  kad turi būti hipių,  palapinių, kad reikia  kažką keisti. Taigi pradėjom rašyti naują scenarijų. Iš pradžių mūsų vadovui nelabai patiko  bet mes šį tą pakeitėme ir viskas išėjo gerai. Norėjome,  kad filme būtų narkotikų, kažko tokio neįprasto, bet kartu ir įprasto.

vyksta aktoriaus grimavimas

-Ką jūs norėjote tuo  filmu parodyti?

Elvina: Šiuo filmu norėjome parodyti esamas jaunimo problemas. Tikrąjį gyvenimą. Aišku, su šiek tiek paaštrinimų. Juk nėra įdomu žiūrėti, kai tu pats gyveni, ką tu darai kiekvieną dieną. Todėl reikėjo šiek tiek paaštrinti. Taip pat norėjome  filmu parodyti, kad visi poelgiai turi savas pasekmes. Tai mokomasis filmas, galima sakyti. Joris už blogą elgesį patenka į tą mokyklą ir iš jos pabėgo,  pabėgo iš namų, nes nesutarė su tėvais.

Kai pabėgo susipažino su Mante, vėl tie hipiai.....dileriai, narkotikai.

Kai Joris su Mante išlipo iš vandens ir ji norėjo kažką sakyti, vaikinas atšovė ,, užsičiaupk, man neįdomu“. Lygiai taip pat , kai jis narkotikų dileriui norėjo kažką sakyti, buvo neišklausytas.

Lazda turi du galus. Taip, kaip jis paliko Mantę, taip ir dileriai paliko jį.

-Daugelis žiūrovų nesuprato  ,,bėgimo tuneliu scenos”.

Elvina: Pirmoje dalyje Joris su draugu rado slaptą laboratoriją, kurioje buvo laborantas, mokslininkas.

Pastarasis pasakė, kad jie į tą mokyklą patekę neatsitiktinai, o tam, kad pasimokytų ir pasikeistų.

Laborantas tarė: ,,iš šviesos į tamsą“ ir Joris su draugu pradėjo bėgti tuo tuneliu. Tuo ir baigėsi filmas. Vėliau vaikinai grįžo į savo gyvenimą ir juos pradėjo kamuoti keisti sapnai.

Jie galvojo, kad laboratorijoje nebuvo ir tai tik sapnas. Bet tai nebuvo sapnas. Pavyzdžiui : Joris važiuoja traukiniu ir įterpiama ta scena tunelyje. Lyg jis ieškotų laisvės, išeities iš tamsos.

-Kur buvo statomas filmas?

Elvina: Filmą statėme Kaune. Daugiausia filmavome jachtklube ir jo apylinkėse, prie Kauno marių.

Kai filmavome prie pat vandens, žmonės maudėsi ir į mus žiūrėjo. Jie buvo tarsi šokiruoti mūsų elgesio. Vienoje scenoje kraujas buvo netikras, jį piešiau aš. Norėjau padaryti tikrą, bet man neleido.

-Ar buvo kokių juokingų situacijų statant filmą?

Elvina: Buvo daug. Dabar sunku prisiminti, bet buvo tokių graudžiai juokingų situacijų.

Pavyzdžiui, Gitana, kuri vaidino Mantę  turėjo šokti į vandenį. Scena buvo bloga, reikia pakartoti. Jos visi drabužiai šlapi, o ji turi būti su tais pačiais drabužiais. Ji grįžta namo, džiovina.

Yra blogai, kai reikia ką nors kartoti, o galimybių beveik nėra, nes reikia greitai nufilmuoti scenas.

Nebuvo laiko. Filmą  padarėm per šešias dienas, aišku dabar visi galvos, kad mes atmestinai viską darėme, bet tai netiesa. Tiesiog neturėjome daug laiko. Buvome priversti per tokį trumpą laiko tarpą nufilmuoti filmą. Labai sunkiai dirbome.

Gitana : Tiesiog buvo labai profesionalus režisierius Emilis Vėlyvis.

Man juokingiausia buvo, kai Elvina gulėjo palapinėje sušalus visa. Reikėtų, kad kas nors filmuotų, kaip mes filmuojame filmą. Viena linksmiausių scenų buvo su hipiais. Gamta labai šėliojo su mumis....

-Kas nutinka Mantei, kai Joris ją palieka?

Elvina : Paslaptis.Viskas bus trečioje dalyje.

-Ar bus 4 dalis ?

Elvina: Bus. Bus ir 5 , ir 6 , ir 7.....Juokauju , bet 4 dalis ,manau, bus.

Gitana: Kaip J. Kuzminas norės taip ir bus.

-Kaip atrinkote aktorius?

Elvina: Darėme kastingus. Joris jau buvo atrinktas pirmoje dalyje, keisti jo mes negalėjome ir nenorėjome. Kitus aktorius rinkome taip: buvo duota viena scena ir reikėjo ją suvaidinti, viskas buvo filmuojama. Visi suvaidino ir tada tą juostą nusiuntė režisieriui E. Vėlyviui, jis viską peržiūrėjo ir atrinko kelis žmones, kurie labiausiai jam patiko. Paskui Kaune buvo peržiūra. Režisierius galėjo mus įvertinti realybėje, pamatyti, ar mes tinkame tam vaidmeniui.

Buvo atrinkti trys vaikinai ir trys merginos.

Kai išrinko Gitaną, jai liepė papasakoti anekdotą. Ji papasakojo, bet atsisukusi man tyliai pasakė ,,negerai papasakojau“. Vis tiek viskas išėjo gerai, nors nelabai juokinga tada buvo, pusė žmonių jo nesuprato.

-         Koks tai buvo anekdotas?

Gitana: Susitiko du draugai. Vienas draugas sako:

-Mano sūnus baigė mokslus, bet toliau nesimoko, nedirba.

-Tai tegul ateina pas mane vieną kartą į savaitę. Duosiu porą tūkstančių.

-Ne, man reikia, kad jis uždirbtų normaliai, dirbtų ilgai. Aš irgi sunkiai pradėjau.

-Gerai, tegul ateina pas mane porą kartų į savaitę. Duosiu jam penkis  tūkstančius.

-Ne, aš noriu, kad jis normaliai dirbtų, kiekvieną dieną, po aštuonias valandas, uždirbtų šešis šimtus ir pamatytų, ką reiškia gyventi.

-Nu, ne, kad tokį darbą gauti, reikia aukštąjį baigti.

Elvina: Geras anekdotas, nors daug kas nesuprato. Į šį anekdotą reikia įsigilinti.

O man buvo klausimas, ką aš manau apie lesbietes. Aš per daug papasakojau. Dabar  nepasakosiu.

-Papasakok

Elvina: Manau pagrindinė klaida buvo ta, kad aš pasakiau savo nuomonę, man nereikėjo sakyti.

-Tavo nuomonė teigiama?

Elvina: Nesakysiu

-Pavyzdžiui mano nuomonė yra teigiama.

Elvina: Teigiama? Sudomino. Tai tau patinka lesbietės?

-Taip

Elvina: Ar norėtum būti lesbiete?

-Ne

Elvina: Ar manai, kad tai yra blogai? Tave šokiruoja, lietuviškai sakant  lesbietiškas elgesys? Ar manai, kad tai trukdo žmonėms? O gal tai tik jų asmeninis reikalas?

 -Kol lesbietės nelenda prie manęs, jos man netrukdo, manau turėtų netrukdyti ir kitiems žmonėms.

Elvina: Iš tiesų puikus atsakymas.

 kiekviena scena buvo filmuojama kelis kartus

Pakalbinome ir  filmo ,,Dingę atgimti“ prodiuserį Joną Kuzminą.

-Papasakokite filmo siužetą.

Pirmoje filmo dalyje pagrindinė idėja, kuri atskleidė būsimo filmo idėją buvo tokia:

jaunimas, turintis neigiamų savybių, patenka į neįprastą kaimo mokyklą, kurioje yra perauklėjami ir tampa geresniais, sąžiningesniais. Pirmoje filmo dalyje būtent tai buvo parodyta. Pagrindinis filmo herojus Joris iš miesto patenka į kaimą, kuriame su juo vyksta įvairios netikėtos situacijos. Jis mato, kad toje mokykloje mokosi ir kiti turintys problemų. Tos

problemos kyla, nes jie turi kažkokių neigiamų savybių, ydų. Gyvenimas toje mokykloje, bendravimas su draugais ir mokytojais, padeda atsikratyti  neigiamų savybių. Antroje filmo dalyje  buvo atsisakyta veiksmo mokykloje, nes jaunimas panorėjo, kad veiksmas vyktų lauke,  būtų įdomesnis, aktyvesnis. Todėl veiksmas mokykloje vyksta tik pradžioje, vėliau - pabėgimas: Joris susipyksta su tėvu, pabėga iš namų. Toliau veiksmas labai sėkmingai plėtojasi gamtoje, kurioje yra šiek tiek mistikos elementų, neatskleistų klausimų. Jie filmą daro dar įdomesnį.

-Kaip kilo idėja sukurti filmą?

Idėja sukurti filmą kilo labai seniai, daugiau kaip prieš dešimt metų.

Buvo suburtas jaunimo kolektyvas ir tuometinėje ,,Kauno dienoje” prieš dvylika metų pasirodė straipsnelis ,,Mokiniai ruošiasi kurti TV serialą”. Tačiau visą tą laiką  idėja buvo tik brandinama.

,,Kadro” studija sukūrė labai daug, turbūt, per šimtą trumpo metražo filmukų. Ruošėme televizijos laidas  nuo penkiolikos minučių iki pusvalandžio trukmės. Šiuo metu nuolat kuriame ,,Stop kadro” laidą , kuri kiekvieną šeštadienį rodoma per ,,Init” televiziją.

Pastatyti  ilgo metražo filmą pavyko tiktai dabar, nes tik dabar buvo surinktas kolektyvas, pajėgus įgyvendinti šią idėją.

-Kada pasirodys trečia dalis?

Tikimės po pusės metų.

Antra dalis buvo kuriama beveik pusę metų. Tikimės tiek laiko bus kuriama ir trečia dalis.

- Ar atsiras naujų veikėjų?

Taip, būtinai atsiras. Kol kas dar neišspręstas klausimas, kas toliau atsitiks su Joriu. Tai kartu sprendžia visa kūrybinė grupė ir aš manau,  kad mums pakoreguoti filmo scenarijų padės premjeros,  kurios planuojamos visose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

-Ar Joris visuomet bus pagrindinis veikėjas?

Su Joriu dar kol kas neaišku. Antroje dalyje jis tarytum miršta nuo perdozavimo.

Ar atgaivinsime jį, kol kas nežinome.