Jaunimas, griaunantis mitus

Šiandien visuomenės požiūris į šiuolaikinį jaunimą yra gan skeptiškas. Dauguma žmonių mano, jog paauglys sugeba tik šlaistytis gatvėmis ar girtauti. Televizijos laidose, žiniasklaidoje daugiausiai apžvelgiami jaunimo vandalizmo aktai, įvairūs nusikaltimai, geriems, tėvynę garsinantiems darbams skiriama ypač mažai dėmesio. Tai gal būt ir skatina kurti stereotipus, jog šiuolaikinė karta tinka tik gatvėms šluoti. Kad ir kaip ten bebūtų, galime drąsiai griauti mitus apie niekam tikusius paauglius. Vienas, dar nė dvidešimties nesulaukęs ,,perliukas'', gyvena Kaune.

Šarūnas Šiurka ne tik sėkmingai siekia karjeros, yra vienas iš aktyvių žmonių organizacijos „Nepriklausomas Jaunimo Judėjimas“ įkūrėjų bei jos pirmininkas. Galime pasidžiaugti tuo, jog NJJ lapkričio 18d. iškilmingai minėjo savo vienerių metų gimtadienį.

 - Šarūnai, esi vienas aktyvaus ir veiklaus jaunuolio pavyzdžių. Kaip kilo idėja įkurti NJJ ir kas tai per organizacija?

Jau ankstyvoje paauglystėje pajutau, jog manyje kirba didžiulis noras nuveikti kažką daugiau nei tiesiog plaukti pasroviui. Sulaukęs keturiolikos supratau: paprastas mokyklos suolas man per ankštas. Ėmiau ieškoti sričių, kur galėčiau realizuoti save kaip asmenybę, įgauti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, įgūdžių. Stengiausi dalyvauti visur, pasidomėjus lengvai radau galybę veiklos, teikiančios tokių įgūdžių, kokių savo ugdymo įstaigoje nė su žiburiu nerasi. Puikiai supratau, mano lūkesčių nepateisins vien žinios, įgytos besimokant, todėl įsitraukiau į savo mokyklos savivaldos, įvairių nevyriausybinių organizacijų gyvenimą. Visada siekiau būti pastebėtos ir aktyvios visuomenės dalis. Išties natūralu, jog būdamas pilietiška asmenybe randi begales bendraminčių, pradedi bendrauti su ,,panašaus kalibro'' žmonėmis. Mano draugų ratas per visai trumpą laiką išsiplėtė žaibiškai. Susiradau daug aktyvių draugų, neabejingų ne tik savo mokyklos valdžiai, bet ir įvykiams aplinkui. Laikui bėgant šį laisvalaikio užimtumą pakeitė rimtos veiklos banga. Prasidėjo įvairūs seminarai, susitikimai, o ir bendraminčių pagausėjo. Veikti kartu buvo smagu, juk naudos gavome ne tik mes patys, bet ir žinojome, jog  padedame kitiems. Bijojome, jog mūsų dar netvirta draugystė gali iširti, aktyvūs žmonės išsibarstyti, prarasti norą kažką keisti, todėl įkūrėme organizaciją ,, Nepriklausomas jaunimo judėjimas''. Tai organizacija, kurioje gimsta idėjos. Visi sprendimai yra priimami jaunų, tačiau gabių, entuziastingų savo srities specialistų. Visus šiuos susibūrusius žmones vienija bendri tikslai - aktyvumas, rūpinimasis visuomenės gerove, jaunimu. Kiekvienas atėjęs į organizaciją taip pat atsineša didžiulį norą tobulėti, kiekvieną įmanomą akimirką išmokti kuo daugiau naujo. Tiesiog būti laimingo bei besišypsančio jaunimo dalimi, kuri žino ko nori ir kurios balsas yra išklausytas tiek visuomenės, tiek valdžios žmonių.

- Ką Tau pačiam davė buvimas NJJ?

- Esu įsitikinęs: visos nevyriausybinės organizacijos yra pats tiesiausias jauno žmogaus kelias į kitokį savęs paties, visuomenės suvokimą ir tai be galo svarbi gyvenimo patirtis. Mano manymu, NJJ yra organizacija, kurioje galima augti, tobulėti, kopti karjeros laiptais ir tiesiog daryti gera kitiems. Kadangi esu pirmasis šios nevyriausybinės organizacijos pirmininkas, turiu puikią galimybę išmokti vadovavimo, vadybos, komunikacijos meno, kuris yra neapsakomai svarbus, siekiant įgyvendinti ateities planus. Turėčiau pridurti, manau,  jeigu jaunas žmogus gauna galimybę dirbti bet kurioje NVO, organizuoti projektus ar jai vadovauti, tai tolesniame gyvenime kuriant savo įmonę tau negali nepasisekti.

-          Ko reikia, norint suburti aktyvių žmonių grupę ir ,,išlįsti iš pogrindžio''?

- Tenka pripažinti, šiandien Lietuvoje tai ypač sunkus darbas. Galų gale reikia ne vien suburti žmones, bet ir juos išlaikyti kartu, nekalbu apie masinę jaunų žmonių emigraciją į užsienį. Norint suburti aktyvių žmonių grupę svarbiausia diplomatiškumas, novatoriškumas, mokėjimas rasti kompromisus. Būtina pasiekti, jog žmonės pasitikėtų tavimi. Pats organizacijos vadovas turi būti pavyzdys ne tik savo organizacijos nariams, bet ir visuomenei. Juk esi lyderis, organizacijos veidas. Taip pat svarbu būti sėkmės siekiančiu žmogumi. Apmaudu, bet šiuolaikinis lietuvis dažnai vaikšto susiraukęs. Jeigu nesišypsosi - tave lydės problemos. Svarbiausia į jas žiūrėti kaip į iššūkius, tik taip sugebėsi traukti prie savęs bei vienyti žmones po NJJ vėliava, suburti tokią nuostabią komandą, kokią mums pavyko surinkti per šiuos metus. Norint išlįsti iš pogrindžio, pirmiausia reikia tvirtos valios ir tikėjimo visa organizacija. Sukandus dantis reikia rodyti stiprų charakterį, užsidegimą. Aišku, nieko nebūtų ir be partnerių palaikymo.

-  Kas, Tavo manymu, labiausiai trukdo augti Lietuvos jaunimui?

- Lietuvos jaunimas auga iki 21 vienerių metų. Tačiau manau, jog vystytis kaip asmenybėms paaugliams trukdo iš namų atsineštas abejingumas ir pasitikėjimo savimi stoka. Manau, jog tai yra ir vienas iš mūsų tautos minusų. Kiekvienas rūpinasi savimi arba tiesiog numoja į aplink vykstančius įvykius tol, kol jie skaudžiai nepasiekia paties žmogaus.

-  Kokia Tavo nuomonė apie Kauno jaunimą?

- Manyčiau, jog Kauno kaip ir Vilniaus, Klaipėdos ar kitų Lietuvos kampelių jaunimas yra gan panašioje situacijoje. Visuose miestuose yra pilka, į save bei aplinką abejingai reaguojanti žmonių dalis. Tačiau auksas ir pelenuose žiba. Džiugu, jog šiandien atsiranda vis daugiau spalvų mūsų niūrioje kasdienybėje, jaunų aktyvistų, besirūpinančių tiek savo, tiek bendraamžių gerove. Tai, manau, vienas geriausių Lietuvos bruožų. Jauni žmonės yra mūsų valstybės ir ateities pamatas, ypač gimusieji nuo  1991 metų, tai yra jau nepriklausomoje Lietuvoje. Jie užaugo nestandartiški, optimistiški, matantys daug didesnį kontekstą nei gimusieji dešimt metų atgal. Juk laisvės vėjas palietė net sustabarėjusius medžius, ką jau kalbėti apie bręstančias asmenybes. Todėl nenorėčiau skirstyti jaunimo nei pagal miestus, teritorijas ar požiūrius. Visus MUS, jaunus žmones vadinčiau tiesiog jaunimu. Užtenka to, jog Lietuvoje ir taip gana daug susiskaldymo. Bandoma skirstyti: lenkus, rusus, lietuvius, turtingus ir vargšus. Visi mes esame Lietuvos piliečiai. Kiekvienas esame dalis vieningumo ir meilės ne tik savo draugams, bet ir šaliai.

- Ko trūksta šiuolaikiniam žmogui?

- Šiuolaikiniam Lietuvos žmogui reikia pradėti mokytis ne tik iš vyresniųjų, bet ir iš jaunesnių už save. Manau, jog kiekvienas turėtų mokėti susikrauti savo paties patirtį ir stengtis išmokti pasisemti minčių, kirbančių net septynmečio vaiko galvoje.

- Papasakok apie tolesnius savo planus ne tik organizacijoje, bet ir gyvenime.

- Artimiausi mano planai siejasi su Lietuva. Noriu likti tėvynėje ir tęsti jau pradėtus darbus. Skatinti jaunimo užimtumą ir iniciatyvą, padėti jam stotis ant kojų ir dideliais žingsniais eiti link savo svajonių. Tikiu, jog tuo pačiu padėsime ir Lietuvai stiebtis į viršų, stengtis, kad tėvynė įsitvirtintų sėkmingos, savarankiškos valstybės kelyje, kurioje gera gyventi, mokytis ir tobulėti. Kalbant apie NJJ planus, norime per 2012 metus atidaryti Laisvalaikio užimtumo centrą, kuriame vaikai galėtų tobulėti, įgyti įvairių komunikacijos žinių. Tai būtų puiki pagalba tėvams, sunkiai bėgantiems per gyvenimą. Juk šiuo, banaliai tariant, krizės laikotarpiu, retas suaugęs žmogus spėja ir pajėgia savo atžalai duoti viską ko nori. Taip pat mūsų planuose yra ir nauja Lietuvos internetinė svetainė, išsiskirsianti informacijos gausa bei spektru, kuri atneš būtent tai, ko, mano manymu, trūksta Lietuvos jaunimui ir piliečiams. Kalbant apie viso gyvenimo tikslą, noriu tiesiog nepamiršti mokytis iš jaunesnių ir turėti kaip įmanoma kuo daugiau vaikų, kurie keltų man didžiausią įkvėpimą bei šypsena.

Ačiū už pokalbį

Kalbino Žydrūnė Norkutė