Jauno žmogaus ieškojimai ir atradimai

Jaunimas - tai labai svarbi visuomenės dalis, kuri pratęs senosios kartos pradėtus darbus ir papročius. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų sutinka su tuo, kad jaunu žmogumi būti labai sunku. Jaunuolio gyvenimas kupinas gražiausių pojūčių, nes daug kas dar nepatirta, daug dalykų dar nepažinta. Jauni žmonės skuba gyventi, neklauso patarimų, todėl dažnai klysta ir tai gali neigiamai paveikti dar nesusiformavusią jauno žmogaus asmenybę. Atsiranda poreikis ieškoti savų idealų, simbolių, autoritetų, kuriais dažnai nusiviliama. Taip pat šiuo metu išryškėja jauno žmogaus problemos: tėvų ir vaikų santykiai, pinigų ir garbės troškimas, laiko, asmenybės laisvės ir daugybė kitų problemų.

Paauglystės problemos

Vienas iš sunkiausių periodų žmogaus gyvenime- paauglystė, dar kitaip vadinama ,,bjauraus ančiuko“ amžiumi. Jeigu iki 5-erių metų labiau vystėsi vaiko intelektinės jėgos, tai paauglystėje labiau vystosi fiziologinės jėgos, keičiasi jaunuolių išvaizda. Šiame laikotarpyje žmonės dažnai nori išsiskirti savo išvaizda, elgesiu. Sociologiniai tyrimai įrodė, kad mergaitės būna įžūlesnės už berniukus ir jos anksčiau pradeda domėtis kita lytimi. Paaugliai nepripažįsta vyresniųjų autoriteto, išskyrus tuos, kurie sutinka su jaunuolių nuomonėmis. Jauni žmonės viską stebi iš savo kampo ir kritiškai vertina visus įvykius, todėl jie labai nemėgsta ,,pamokslavimų“. Sugriautus tėvų ir vaikų santykius labai sunku atkurti iš naujo. Paauglystės problemos- tai tik vienos iš paprasčiausių jaunimo problemų, kurias išgyvena kiekvienas, tačiau jos ne visada palieka neigiamą žymę žmogaus gyvenime.

Jaunimas nori priklausyti masei

Kur kas didesnė problema - įvairios priklausomybės. Jauni žmonės, norėdami pritapti, dažnai rūko, vartoja alkoholį, narkotikus. Dalis jaunuolių atsisako šių žalingų įpročių, kai tampa subrendusiais ir suvokia jų žalą, tačiau dalis tampa nuo jų priklausomais. Šią dalį būtų galima vadinti ,,prarastąja dalimi‘‘. Tai viena iš didžiausių jaunimo problemų. Šias priklausomybes skatina noras supanašėti, pritapti. Mažai vietos gyvenime skiriama autentiškumo ir savitumo vystymui, todėl gimsta noras tiesiog priklausyti masei. Gali būti, kad prie šių priklausomybių vystymo netiesiogiai prisideda ir tėvai, kurie vis mažiau laiko skiria šeimoms, vaikams ir nepuoselėja vertybių, kurios ypač svarbios jaunimui. Tėvai dažnai tampa pavyzdžiu, kad svarbiausios vertybės- materialinės. Jie užsiima tik darbu, rūpinasi tik išorinėmis vertybėmis, palikdami už borto tikrąją gyvenimo prasmę.

Priklausomybė kitam

Jaunų žmonių priklausomybė nuo kitų žmonių - išskirtinė priklausomybė. Šiandien galime pamatyti daug pavyzdžių, kada žmogus tampa priklausomas nuo kito žmogaus. Tai ypač populiaru tarp jaunų žmonių, nes jais lengva manipuliuoti. Jaunuoliai dažnai įsimyli ir patyrus išdavystę nesugeba atsitiesti. Dažnai susidraugauja paaugliai iš skirtingų socialinių sluoksnių, bet ,,turtingieji“ ,,paprastaisiais“ tik pasinaudoja. Puikus pavyzdys, tai Anne- Sophie Brasme romanas ,,Aš Kvėpuoju!“. Jame, tarp pagrindinių veikėjų užsimezgusi draugystė tapo tikra priklausomybe ir baigėsi tragedija. Apmaudu, kad mūsų visuomenėje yra tiek daug manipuliuoti kitais sugebančių žmonių. Baisiausia, kad jų gretas vis sparčiau papildo jauni žmonės, kurie pranoksta vyresniąją kartą.

Nusivylimas visuomene skatina patriotizmo krizę

Patriotiškumo praradimas tarp  jaunų žmonių - taip pat skaudi problema. Žmonės nusivylę valdžia, gyvenimo sąlygomis, dažnai patraukia į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo. Dažnai ten jį ir atranda. Didžiuojasi pamiršę savo gimtinę, kartais net puikuojasi pamiršę gimtąją kalbą. Bet ar tikrai verta didžiuotis gyvenimu užsienyje ir skųstis prasta padėtimi gimtojoje šalyje, jei pats neprisidedi prie savo valstybės gerovės? Juk visi žino: kuriant geresnį rytojų reikalingi jauni protai, kurie atneša naujas idėjas. Tai kaip sukurti geresnį rytojų, jei nėra jaunų žmonių? Turbūt, norint gerovės, reikia jos reikalauti ne iš kitų, o pradėti nuo savęs.

Jaunimo problemos - amžinos problemos. Šias problemas išgyvename mes, jas išgyveno mūsų tėvai ir seneliai, išgyvens ir mūsų vaikai. Tai natūralu. Tačiau kai kurias problemas, galinčias atnešti per daug neigiamos įtakos mūsų ateičiai, reikia slopinti. Reikia save kurti kaip išskirtinį, nepritapusį prie masės individą.